Rimantas Vėbra (1931-1999) buvo istorikas, 19 a. istorijos specialistas. Jo tyrimai apima lietuvių tautinio atgimimo 19 a. antrojoje pusėje studijas. Nors Vėbra nebuvo aktyvus anti-sovietinio judėjimo dalyvis, jo profesionali istoriko veikla buvo riboja dėl ideologinės linijos nesilaikymo.
Rimantas Vėbra buvo labai aktyvus istorijas ir tyrinėtojas. Jis daug laiko praleido Lietuvos ir kitų respublikų archyvuose (pavyzdžiui, Leningrade). Daug dalykų iš 19 amžiaus antros pusės įvykių jis nustatė pirmasis. Antai viename laiške LTAR aukštojo mokslo ministrui Henrikui Zabuliui 1973 m. jis teigia, kad jis pirmasis atrado "Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo bylą" , tačiau vengiama ją publikuoti. Esama ir daugiau laiškų, kur Vėbra reiškia nepasitenkinimą mokslo žurnalų vengimu spausdinti jo darbus.
R. Vėbra pabandė renovuoti "Vieningosios srovės" svarbą. Stalininiu laikotarpiu „Vieningosios srovės“ šalininkai buvo puolami sovietinių ideologų dėl pastangų parodyti ne tik revoliucinio judėjimo, bet ir nacionalinio judėjimo svarbą. Ši srovė buvo kritikuojama dėl siekių neigti klasinę kovos sampratą pateikiant vieningos tautos svarbą. Vėbra stengėsi savo nacionalizmo studijose remtis sąjunginėmis tendencijomis. Patekus į ideologų nemalonę, Vėbrai nebuvo leista skaityt pranešimą mokslinė konferecnijoje, skirtoje laikraščio "Aušra" įsteigimo 100 metų jubiliejui (1983 m.). Vis dėlto, pasinaudodamas komentaro galimybe, jis stipriai pasisakė dėl Vieningosios srovės reikšmės. Nors jo pasisakymas sulaukė auditorijos palaikymo, ideologai buvo nepatenkinti tokiu „išsišokimu“.
